Pramonės naujienos

Antipirenų gamybos, maišymo ir pakavimo procesuose dulkių problema yra ne tik valymo iššūkis, bet ir sisteminė inžinerinė problema, susijusi su procesų sauga, gaminių kokybės kontrole, darbuotojų sveikata ir aplinkosauga.

Vis griežtėjančių aplinkosaugos taisyklių ir nuolat tobulėjančių elektros, elektronikos ir automobilių pramonės standartų fone nailono (poliamido) medžiagų antipirenas be halogenų tapo neišvengiama tendencija.

Nailonas (PA6/PA66/PPA), kaip pagrindinė inžinerinių plastikų kategorija, pakeitė savo antipireno schemą nuo tradicinių halogenų prie azoto, fosforo, fosforo azoto sinergetinių ir kitų aplinkai nekenksmingų sistemų.

Polimerinių medžiagų antipireno technologiniame kelyje neorganiniai antipirenai užpildai tapo pagrindiniu pasirinkimu pakeisti tradicinius halogenintus antipirenus dėl jų išskirtinių pranašumų, tokių kaip ekologiškumas, mažas dūmingumas ir mažas toksiškumas bei didelis terminis stabilumas.

Aliuminio hidroksidas (ATH) yra plačiausiai naudojamas aplinkai nekenksmingas antipirenas polimerinėse medžiagose, o jo apdorojimo našumas tiesiogiai veikia paruošimo efektyvumą ir galutinį kompozicinių medžiagų veikimą. Šiame straipsnyje sistemingai analizuojami įprasto ATH ir mažo klampumo ATH skirtumai pagal paviršiaus savybes, reologinį elgseną, dispersijos mechanizmą ir apdorojimo pritaikomumą medžiagų mokslo požiūriu, suteikiant teorinį pagrindą atrankai pramonėje.

Polimerinių antipirenų srityje aliuminio hidroksidas (ATH) ilgą laiką užėmė pagrindinę vietą antipirenų rinkoje dėl savo pranašumų – netoksiškumo, dūmų slopinimo, ekologiškumo ir palyginti mažos kainos.